Tapybos ir eskizų kūrimo procese molbertas vaidina lemiamą vaidmenį. Jis apsaugo popierių, todėl menininkai gali laisvai reguliuoti jo padėtį ir aukštį, užtikrinant patogumą ir efektyvumą. Tačiau norint visapusiškai išnaudoti molberto galimybes, svarbiausia yra jo vieta, o aukštis ir apšvietimas yra du pagrindiniai veiksniai, kurių negalima ignoruoti.
Molbertų būna pačių įvairiausių, renkantis reikia atsižvelgti į popieriaus dydį ir tapybos aplinką. Vidiniai molbertai paprastai yra trijų-kojų dizaino, su dviem kojomis priekyje ir viena gale, todėl jie gali stovėti savarankiškai. Popieriaus atremimui molbertas turi horizontalų skersinį arba atramą, kurio aukštį galima lanksčiai reguliuoti naudojant varžtus ar kaiščius. Be to, molbertai skiriasi medžiaga ir dydžiu – nuo mažų molbertų, tinkamų dažyti sėdint, iki didelių molbertų, tinkamų dažyti stovint. Taip pat yra lengvų sulankstomų molbertų, skirtų naudoti lauke, taip pat tvirtų didelių molbertų, tinkančių dideliems popieriaus lapams, kurių pagrindai ir stulpeliai pagaminti iš tvirtos medienos, kad būtų užtikrintas stabilumas. Molbertai taip pat turi ratus, kad būtų lengva judėti, pakreipiamos atramos ir reguliuojamo aukščio strypai, suteikiantys menininkams įvairias galimybes.
